Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis,
bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau
žvangantis varis ir skambantys cimbolai.
Ir jei turėčiau pranašystės dovaną
ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą;
jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti,
tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas.
Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu,
jeiguatiduočiau savo kūną sudeginti,
bet neturėčiau meilės, – nieko nelaimėčiau.
Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;
meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos,
nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
nesidžiaugia neteisybe,
su džiaugsmu pritaria tiesai.
Ji visa pakelia, visa tiki,
viskuo viliasi ir visa ištveria.
Meilė niekada nesibaigia.

Tu esi Dievas – aš tvarinys,
Tu esi viskas – aš niekas,
Tu esi jėga – aš silpnumas,
Tu esi visur – aš tik čia,
Tu esi tėvas – aš tavo vaikas,
Tu esi gyvenimas – aš mirtingumas,
Tu esi kelias – aš blaškymasis,
Tu esi ganytojas – aš tavo avelė,
Tu esi nuolankumas – aš pilnas puikybės,
Tu esi tiesa – aš klaidų versmė,
Tu esi skaistumas – aš visas dėmėtas,
Tu esi saulė – aš tik spindulėlis,
Tu esi okeanas – aš jo lašelis,
Tu esi visata – aš jo žvaigždutė,
Tu esi amžinybė – aš tik valandėlė,
Tu esi meilės ugnis – aš tik kibirkštėlė,
Tu valdai visą pasaulį – aš net savęs nevaldau,
Tu viską atnaujini – aš daug ką gadinu,
Tu kvieti į dangų – aš prie žemės glaudžiuosi,
Tu trokšti tarnauti – aš vien įsakinėti,
Tu esi amžina šlovė – aš vien lauko žolė,
Tu be manęs viskas – aš be tavęs – niekas,
Tu vainikuotas erškėčiais – aš tik apie atpildą galvoju,
Tu esi tylinti, amžina išmintis – aš triukšmingas nežinojimas,
Kas tave pažįsta – myli, kas mane pažins – gailėsis,
Ką tu darai – visa gera, ką aš darau – dažnai pikta,
Tu esi mano teisėjas – aš vargingas nusidėjėlis,
Tačiau – AŠ ESU LAIMINGAS!